Kas daro A.Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai.. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant “nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti “vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lidinys.
Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius
A.Miežio tapyboje lanksčiai persipina metafizinės tendencijos, filosofinės potekstės, dekoratyvumas ir stilizacija, subtilus lyrizmas, ironija ir švelnus groteskas. Stiprios, intensyvios spalvos, ornamentinė piktografija, magnetizuojantis dekoratyvumas, statiška kompozicija, architektūriška vaizdo perspektyva ir lyriškos jo deformacijos, be galo stiprus erdvės pojūtis, hiperrealistinė tapybos maniera, - tokia A.Miežio tapyba.
Klaipėdos miesto kultūros magistrė Rita Bočiulytė
A.Miežio kūrybinė tapatybė nebekvestionuojama: vos įžengęs į parodų salę esi panardinamas į specifinę autoriui būdingą plastiką, balansuojančią tarp savotiško primityviosios dailės plakatiškumo ir konstruktyvaus architektūrinio išprusimo. Kiekvienas Andriaus paveikslas – mizanscena, kurioje nėra gelmės ir perspektyvos. Visuomet plokščias vaizdas pagardinamas geometrinėmis, dekoratyviomis formos ir aiškiomis erdvinėmis pauzėmis. Artimą scenografijos ar monumentaliosios tapybos principams raišką A.Miežis puikiai pritaiko kamerinėms plokštumoms. Pasitelkdamas tradicinius „pabaisiukus“ (su teigiamu krūviu) autorius naujai žvelgia į tautos paveldą bei jo pritaikymą šiandien. Tai – savotiška postmitologija, kai folklorinė tema ar mitinis herojus adaptuojamas prie jam nebūdingos socialinės aplinkos: angliškų pavadinimų nuotrupų, Holivudo filmų citatų ir panašios atributikos. Tai postmodernizmui būdinga išraiška. Postmodernistai, priešingai XX amžiaus pradžios modernistams, neneigia praeities ar istorijos reikšmės, bet ją perkuria. Pasitelkdami viso pasaulio kultūrinį–informacinį lauką, postmodernistai atsirenka jiems reikalingas detales ir kuria naują – jau šio pasaulio – mozaiką. Būtent tai ir daro Andrius: perkuria arba tiksliau – sukuria naują interpretacijų lauką praeičiai, suteikdamas jai savotiškos ironijos.
A.Miežio bandymas pažvelgti į senuosius folkloro klodus naujai arba šiuolaikinio pasaulio akimis demonstruoja realiai nesuderinamų dalykų koegzistenciją, priešybių lauką, kontrastą, kurį determinuoja pakitusi bendražmogiškų vertybių skalė. Iš pirmo žvilgsnio linksmi ir smagūs kūriniai iš tiesų išryškina šiandienės visuomenės skaudulius,sugeba atskleisti tai, ką dažnai paslepiame po idealizuoto pasaulio horizontais ar utopiškų vizijų bei nerealių svajonių skydais.
Kita vertus, šiame reikšmių perkėlimo žaidime glūdi daug gilesnė įžvalga – žaismingai ir lakoniškai reflektuodamas praeitį, A.Miežis visų pirma dėmesį fiksuoja į pasikeitusią dabartį, arba tą pasaulį, kuris mus supa kasdien, ir apie kurio „pabaisiukus“ net nebesusimąstome. Dažnas A.Miežio darbas pagrįstas konceptualaus meno principais. Jau akcentuota jautri kūrinių pavadinimų ir siužeto dermė leidžia autoriui pasiūlyti žiūrovui vieną iš kūrinio „perskaitymo“ galimybių. Tačiau tai – jau žiūrovo reikalas, ar jis sutiks žaisti autoriaus žaidimą, ar pasiūlys naujas taisykles. Pagal jas kūrinio gyvybė, jo suvokimas ir interpretacija priklauso pačiam žiūrovui.
Meno istorikė ir kritikė Goda Giedraitytė
Kūrybines idėjas A. Miežis sieja su siurrealizmo ideologija. Siurrealistams rūpėjo tai, kas slypi už sąmonės kontrolės – tai, kas yra nevaržoma jokios socialinės erdvės normų. Visiškai švarus ir logika pagrįstas vaizdinys išsivaduoja iš siurrealizmo gniaužtų. Gal būt čia gimsta siurrealistinės idėjos. Idėjų virsmo aktualiai egistuojančiu vaizdu proceso metu atsiranda speciali ir tikslinga meninio vaizdo konstrukcijas grindžianti logika, nusakanti meninių tikslų kryptis. Teptuko pagalba formuojamus dekoratyvius objektus galima sieti su primityvizmu bei popmenui būdingu dekoratyvizmu, kuris šiuo atveju siekia kvestionuoti išpuoselėtą ir standartizuotą estetiško ir vienodo tiražuoto objekto, tarsi originalo, svarbą
Kartais iš smulkių dalykų išsivysto dideli ir stebinantys pasaulio objektai. Jie gali būti grėsmingi arba naudingi, ir net gi mieli. Taigi, ar menininko pavaizduoti objektai yra pavojingi? Gal iškylantis pavojus yra savotiško vizualinio malonumo ir nuotykio priežastis? Plėtojamas dekoratyvinis kūrybos braižas, nuglaistytos vaizduojamų objektų formos, kuria savotišką mitologinį siužetą, į kurį netikėtai įtraukiamas ir pats žiūrovas. Ką galime vadinti gyva ir aktualia šiuolaikine mitologija? Tikriausiai, kaip viena aktualiausių šiuolaikinės mitologijos formų, gali būti įvardijami neatpažįstami skraidantys objektai. Čia – kultūros produktų rinkoje gausiai plėtojama nežemiškos civilizacijos idėja. Akivaizdu, kad mitologijos pagrindu virsta tie reiškiniai, kurių negalima efektyviai paneigti arba paaiškinti pasitelkus mokslą. Čia atsirandanti baimė prasisunkia iki žmogaus sąmonės gelmių, ir užsitikrina visuotino sindromo vietą. Visuotinumo statusas išlieka ir tuomet, kai bandoma nekreipti dėmesio į egzistuojantį mitą, arba jį sąmoningai uždrausti. Kadangi draudimo metu tikėjimas mitu dar labiau paskatinamas, dėl to mitais ne tik persunkiama mūsų žmogiškoji kasdienybė, bet ji (realybė) iš naujo sukuriama. Mitu tikima taip kaip religija. Jis parduodamas kaip gyvybiškai būtina prekė. Mitas nepastebimai priartėja prie savęs (žmogaus) identifikacijos ir pasaulio suvokimo problemų, bei tampa jų sprendimo instrumentu.
Prof. dr. Remigijus Venckus
Andrius Miežis – tapytojas vizionierius. Jo tapyboje atpažįstame siurrealistinės kūrybos principus – išlaisvintą pasamonę, nevaržomą vaizduotę, sapnų ir fantazijų pasaulio logiką, kur neglioja racionalaus proto dėsniai. Tačiau siurrealizmo ideologija čia stipriai paveikta šiuolaikinio pasaulėvaizdžio, skaitmeninių technologijų. Nenuostabu, nes šis menininkas, be tapybos, nemažai laiko skiria skaitmeninei kūrybai – kuria skaitmeninę muziką, komponuoja skaitmeninius fotokoliažus.
Savo keistus psichodelinius vaizdinius A. Miežis tapo naudodamas dekoratvias, apibendrintas formas, ryškų, „sintetinį“ koloritą. Jis sąmoningai nepalieka nei vieno „gyvo“ potėpio, nenugludintos formos ar paviršiaus, kurdamas uždaros, dirbtinės, beorės erdvės įspūdį. A. Miežio paveiksluose atsiveria fantastinės, nežemiškos civilizacijos. Jose dažniausiai veikia antrinės realybės pavidalai – neorganiški kūnai – robotai, paslaptingos stafažinės figūros. Neretai – su pridengtais, užmaskuotais veidais, pasislėpusios po kaukėmis, arba žvelgiančios negyvomis, stiklinėmis akimis. Tačiau neapleidžia įspūdis, kad negyvos būtybės čia gyvena „žemišką“ gyvenimą. Jos pasakoja apie meilę, viltis, užkalbėjimus, netikėtus susitikimus, dinamiškus greitkelius ir svajonių galaktikas, kuriose į dangų stiebiasi didingi kalnai ir švyti vaivorykštės.
Iš parodos "Menamos istorijos": 2012 m, Užutrakio dvaro sodybos rūmai
Savo keistus psichodelinius vaizdinius A. Miežis tapo naudodamas dekoratvias, apibendrintas formas, ryškų, „sintetinį“ koloritą. Jis sąmoningai nepalieka nei vieno „gyvo“ potėpio, nenugludintos formos ar paviršiaus, kurdamas uždaros, dirbtinės, beorės erdvės įspūdį. A. Miežio paveiksluose atsiveria fantastinės, nežemiškos civilizacijos. Jose dažniausiai veikia antrinės realybės pavidalai – neorganiški kūnai – robotai, paslaptingos stafažinės figūros. Neretai – su pridengtais, užmaskuotais veidais, pasislėpusios po kaukėmis, arba žvelgiančios negyvomis, stiklinėmis akimis. Tačiau neapleidžia įspūdis, kad negyvos būtybės čia gyvena „žemišką“ gyvenimą. Jos pasakoja apie meilę, viltis, užkalbėjimus, netikėtus susitikimus, dinamiškus greitkelius ir svajonių galaktikas, kuriose į dangų stiebiasi didingi kalnai ir švyti vaivorykštės.
Iš parodos "Menamos istorijos": 2012 m, Užutrakio dvaro sodybos rūmai
Internetines nuorodos:
www.zmones.lt/naujiena/andrius-miezis-visiems-geras-ir-idomus-nebusi-net-dzokonda-ne-visiems-patinka.3c4d306d-9ae0-11e8-9f90-aa000054c883
www.zmones.lt/naujiena/andrius-miezis-visiems-geras-ir-idomus-nebusi-net-dzokonda-ne-visiems-patinka.3c4d306d-9ae0-11e8-9f90-aa000054c883
Žinių radijuje, laidoje 'Greiti pietūs" .
www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1571786/tu-ne-tokia-kaip-visos-miezio-tapybos-paroda-atskleidzianti-viduje-slypincias-gyvenimo-spalvas
www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2009881/norejo-vairuoti-troleibusa-vilniuje-o-tapo-menininku-kretingoje-andrius-kuria-pajurio-ramybeje-bet-ilgisi-ir-didmiescio-platybiu
www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000174656/kur-vaziuojam-sovietams-neitikes-andrius-miezis-apie-nesugebejima-priimti-kito-mums-bus-labai-geda-po-30-metu
www.delfi.lt/a/89028163
ve.lt/gyvenimas/kultura/dailininkas-svajojantis-apie-paroda-marse
ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/kretingiskio-drobes---lyg-tragikomisko-pasaulio-veidrodziai-1843577
www.moteris.lt/lt/veidai/g-72464-kurybiniu-visatos-signalu-retransliuotojas-andrius-miezis
www.nemunas.press/straipsniai/andrius-miezis-fantazijose-svarbiausia-remtis-rimtais-argumentais/
www.ziniuradijas.lt/laidos/greiti-pietus/ar-lietuviska-tapyba-pagaliau-pasveiko-nuo-rudai-zalio-impresionizmo